Rumba

„Šokėjai grakščiai ir taisyklingai judina klubus, o visas kūnas lieka nejudrus, jo ramybę sudrumsčia tik būgno garsai, tada ritmingai atliekami pavieniai žingsneliai ir lengvai virpinamos išlenktos rankos”.

Arba: „Rumba yra kūniškos meilės eilėraštis, moters užkariavimas be mandagių nusilenkimų ir nereikalingų užuolankų,” – tai kubiečio garsaus šokių tyrinėtojo Fernando Ortiz’o mintis, teisingiausiai apibūdinanti šį šokį.

Rumba — tai erotinis piršlybų šokis.

Tiksliai nežinoma, kada atsirado rumba. Aišku tik tai, kad šis, kaip ir kiti Lotynų Amerikos šokiai, susiję su religija, nes visi religiniai šokiai atliekami 2/4, 4/8 arba 8/8 taktu.

Manoma, kad rumba kilusi iš afrikiečių ir kubiečių šokių, kurie buvo šokami XIX ir XX a. į europą rumba pateko iš Niujorko 1930 m.

Pasaulį užkariavo „The Peanut Vendor” — pirmasis rumbos šlageris. Anglai sukūrė šokio choreografiją, ją perėmė prancūzai ir vokiečiai.

Šokių pasaulyje egzistuoja du rumbos variantai: square-rumba ir kubietiško stiliaus rumba.

Ir šiais laikais square-rumba yra pramoginis šokis, o kubietiško stiliaus rumba — sportinis. Muzika ir ritmas abiem šokio variantams yra vienodas.

Rumba grojama 4/4 taktu, pabrėžiant vieną ir tris. Nuo seno tempas yra 30 — 36 taktai per minutę. Sportinės rumbos tempas nuo 26 iki 28 taktų per minutę.

Keturkampei rumbos figūrai iš principo tinka panaši žingsnelių seka kaip ir lėtojo valso, tačiau skiriasi ritmas ir žingsniams reikia mažiau erdvės.

Žingsneliai atliekami maži, beveik vietoje, remiamasi pirštų galais. Taip atsiranda lengvi klubų judesiai, būdingi Lotynų Amerikos šokiams.

Related Posts

GDPR